Klasės auklėtojui

Anketa "Aš manau" skirta mokiniams. Per klasės valandėlę atsakė į ją. Mokiniai tai daro su džiugesiu. Anketa gaunama informacija apie tarpusavio santykius, vaikų požiūrį į mokyklą, mokytoją. Puoselėjami tarpusavio bendravimo ir mandagaus elgesio supratimas. Mokosi naudingai leisti laisvalaikį, turtina žodyną.

Šiose nuorodose rasite  naudingų patarimų, darbo formų ir kitų veiklų dirbant su klase:

 

1) KNYGA "Metodinis rinkinys klasės vadovui"

2) Vaikų teisės ir pareigos

3) Mokytojo dienoraštis

4) Mokytojo lūkesčiai. Kad tėvai ir mokytojai kalbėtų viena kalba

Įvairios anketos (informacinės, pažintinės)  iš Ekaterinos Vanagienės leidinio "Klasės vadovo užrašai". Atsisiuntę galėsite panaudoti darbui su auklėtiniais, jų tėvais. O klasės auklėtojas anketų pagalba išsiaiškins jam rūpimus klausimus įvairia tema. Sėkmės bendraujant ir bendradarbiaujant.
(žemiau spauskite "download")

Parsisiųsti anketas "Klasės vadovo užrašai"
Spauskite "download"
anketos.zip
Compressed Archive in ZIP Format 2.6 MB

 

 

Verta paskaityti...

 

Vieną dieną mokytojas uždavė mokiniams klausimą:

- Kodėl susipykę žmonės šaukia vienas ant kito?

- Šaukia todėl, kad praranda ramybę, - pasigirdo atsakymas.

- Bet kam šaukti ant žmogaus, jei jis šalia tavęs?

- Na šaukia, nes nori, kad jį išgirstų, - įsiterpė kitas mokinys.

Mokytojas neatlyžo:

- Bet ar negalima kalbėtis tyliai?

Sulaukė įvairių atsakymų, tačiau nė vienas mokytojo nepatenkino.

Tuomet jis ėmė aiškinti:

- Ar žinote, kodėl susipykę žmonės šaukia vienas ant kito? Reikalas tas, kad kai

du žmonės susipyksta, jų širdys labai nutolsta. Kad paslėptum šį atstumą ir būtum

išklausytas, reikia paleisti gerklę. Kuo labiau žmones trukdo nesutarimai, tuo garsiau

jie rėkia, kad būtų išgirsti. Kita vertus, kas nutinka, kaip du žmonės įsimyli? Jie nekelia

balso, jie kalba tyliai tyliai. O kodėl? Nes jų širdys arti. Tarp jų mažas atstumas. Kartais

jų širdys taip susilieja, jog jie nė nekalba, o šnabžda. O kai meilė dar karštesnė, nereikia

nė šnabždėtis, pakanka žvelgti vienas kitam į akis. Jų širdys plaka vienu ritmu. Taip būna

tada, kai du mylintys žmonės yra vienas šalia kito.

Galiausiai mokytojas baigė:

- Susiginčiję neleiskite, kad jūsų širdys nutoltų, netarkite žodžių, galinčių jas atskirti, nes

ateis diena, kai atstumas taps toks didelis, jog niekuomet neberasite kelio atgal.

 

Bruno Ferrero „Kai pražysta gėlės"

2012-09-02

 

Rugsėjo 1-osios akimirkos

 

Pirmasis rugsėjis turi būti ypač įsimintinas. Tą dieną mokykloje didžiausias dėmesys pirmokams. Pirmokai, vedini dešimtokų, garbingai praeina pro visus mokyklos mokinius ir pakyla į aktų salę. Direktorius taria sveikinimo žodžius, pristato naujus mokytojus. Direktorius pirmokams įteikia pirmoko pasus, paspaudžia ranką, pasveikina. Žodis suteikiamas pirmokų mokytojui.

Žiūrimas koncertas. Dešimtokai pirmokams įteikia po gėlę, sąsiuvinį, rašymo priemonę, palydi juos į klasę. Kartu sueina ir tėvai.

Įvairiaspalviais klevo lapais papuošiamas kabinetas. Lapai kybo ant durų, lentos, užuolaidų. Ant trijų didesnių klevo lapų užrašyti žodžiai: Rudenėlis dingu lingu varpeliu tuo stebuklingu. Pakabinamas didelis piešinys, kuriame du vaikai - mergaitė ir berniukas – eina į mokyklą, jų rankose gėlių puokštelės. Užrašomas eilėraštis (vaikų kūryba arba poeto žodžiai).

 

Bėki mokyklon, vaikuti,

Semki saulę rankutėm.

Tu pirmą dieną rugsėjo

Didelį kelią pradėjai.

Pirmą čia raidę rašysi.

Švelniai skaitysi: „Mama“,

Ir tėviškėlę sušildys

Tavo širdies šiluma. (Danguolė Totorienė)

 

Parengiama nuotraukų paroda „Vaikystės spalvos“ (vaikystės nuotraukos nuo gimimo iki mokyklinių dienų). Durys papuošiamos popieriniais raktais. Ant raktų užrašomi vaikų vardai spausdintinėmis raidėmis. Norėdamas patekti į klasę, mokinys turi surasti raktą su savo vardu, perskaityti ir „atrakinti duris“. Prasideda pirmoji pamoka.

Vaikai iš karto įteikia mokytojui gėles. Vyksta susipažinimas: visi iš eilės sako savo vardus, suskaičiuojama, kiek mergaičių, kiek berniukų. Siūloma susikibti už rankų (mokytojas tarp mokinių) ir taip perduoti pasisveikinimą. Vaikai gali padeklamuoti eilėraštį, papasakoti, kaip laukė šios šventės. Jei yra vaikų su vienodais vardais, iškart tariamasi, kaip juos atskirti, pvz., mažesnė – Gretutė, didesnė – Greta.

Klasės auklėtojas turi sukūręs atvirukų (žiūrėti čia). Jais pasveikinami mokiniai. Atvirukai sudėti ant stalo, o šalia didžiulė vaza su gėlių puokštelėmis. Mokinys pasako savo vardą, susiranda atviruką ir išsirenka gėlių puokštelę.

Mokytojo dėmesys auklėtiniams pasako, kad visi laukiami, reikalingi. Aptariama, kad drauge džiaugsis sėkme, liūdės, bus lyg viena šeima. Galima paskatinti pasakyti linkėjimų. Ant lentos piešiamas bendras piešinys.

Pasveikinami tėveliai ir auklėtiniai su švente.

Mokykla – tai išminties aukuras. Tai ne vien žinios, tai pirmiausia išsaugotas interesas domėtis viskuo. Žinoti, kas yra beribis ir neatpažįstamas kosmosas, žemė ir žmogiškoji išmintis, žmogaus galimybės... Bet žmogaus didžioji mokykla – jo širdies taurumas. Puoselėk jį, saugok jį... Ir mokėti, sugebėti teikti vienas kitam šilumą kaip žvaigždės, kaip saulė, kuri šildo visą žemę (šis tekstas gali būti užrašytas skaidrėje). (R. Gamzatovas).

 

Įteikiamos atmintinės. ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Būkite kantrūs, dėmesingi ir patys geriausi vaikų draugai.

Džiaukitės kiekviena sūnaus ar dukros sėkme.

Skatinkite vaikų smalsumą, išklausykite juos.

Jūsų parama žodžiais, deramas pavyzdys, pagalba klasei ypač

svarbūs keliaujant drauge.

Kasdien Jums atvertos mokyklos durys.

Būkite sveiki, stiprūs, nuoširdūs.

Mokytoja

 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Vaikai apžiūri ant suolų išdėliotas knygeles. Mokytojas primena, kad eiti į mokyklą ir iš jos reikia saugiai. Įteikiamos atmintinės „Norėdamas pereiti gatvę, kelią“. Primenama, ką reikia turėti rytdienai. Be to, visos priemonės turi būti su vaiko vardu, kad nepasimestų.

Padaroma pirmoji nuotrauka.

 

Ekaterina Vanagienė „Klasės vadovo užrašai“.

 

Rankų plovimo dienoraštis
Ranku plovimo dienorastis.pdf
Adobe Acrobat Document 445.0 KB

TU SAVO LAIKO ŠEIMININKAS

 

Negaišk laiko, gailėdamasis už padarytas klaidas.

Mokykis iš jų ir judėk pirmyn.


Nesiskųsk, kad tam trūksta laiko.

Tu turi tiek pat valandų per dieną, kiek jų turėjo Mikelandželas, Motina Teresė, Leonardas da Vinčis, Albertas Einšteinas...


Neleisk niekam atkalbėti tavęs nuo geros idėjos.

Kiekvienas sutiktas žmogus žino, ko tu nežinai.

Mokykis iš jų.


Nešvaistyk tuščiai laiko ir žodžių. Nesugrąžinsi nei vieno, nei kito.

Pasistenk atsikelti pusvalandžiu anksčiau. Daryk taip metus, ir turėsi septyniomis su puse dienos daugiau.


Negaišk laiko, laukdamas įkvėpimo. Pradėk dirbti, ir įkvėpimas pats ateis.

Savo laiką ir jėgas skirk kūrybai, ne kritikai.

Atmink, kad viena minutė pykčio atima iš tavęs šešiasdešimt sekundžių laimės.


Niekada neatsisakyk svajonės tik dėl to, kad jai įgyvendinti prireiks daug laiko.

Tas laikas vis tiek praeis.

Paklausk savęs, ar tai, ką darai šiandien, veda tave ten, kur nori būti rytoj.